korulioti

kõrulioti, -ioja, -iojo J žr. koruliuoti: 1. Ir voratinkliai jau matėsi bekoruliuoją, jie buvo apkibę rasos lašais kaip perlais rš. 2. Sergant (sirgdamas) vos gyvas kõruliojau vyvuodamas J.